Slovenščina v Vilni
NAUJOJI ROMUVA, 2002, NR. 3 (540)
JAUNOJI SLOVENU LITERATURA
Pavasarj Lietuvoje lankesi burys jaunuju slovenu rašytoju, kulturinio sqjudžio "Beletrina" dalyviu. Susitikimo rengejai buvo jsitikinę, kad tai puiki proga pradeti dialogq. "Naujoji Romuva" mielai jsitraukia j šiq Vilniaus universiteto bel Lietuvos rašytoju sqjungos jau pradetq kurybinę bičiulystę Musu svečlai - du jaunieji slovenu literatai.
MITJA ČANDER (g. 1974) - literaturos kritikas, eseistas, šachmatu meistras, knygu serijos "Beletrina" redaktorius. Šiuo metu rengia spaudai savo pirmqjq ese knygq. Dabartine jaunoji slovenu literatura Mitjai atrodo it "jvairiausiu pavidalu meile: nuo aistringo gnaibymosi, trumpalaikio flirto, fatališko žvilgsnio, tingios rutinos iki persisotinimo, neapykantos ir atšalimo".
ALEŠ ŠTEGER (g. 1973) - poetas, redaktorius, kelioniu romano "Kartais vidurvasarj buna sausis" autorius. Šiq vasarq jvyko jau šeštas jo vadovaujamas tarptautinis poetu susitikimas "Poezijos ir vyno dienos ". Laukiame pasirodant trečiojo jo poezijos rinkinio "Patinimai".
BELETRINA - viena prestižiškiausiu literaturos leidyklu Slovenijoje. Leidžia kelias knygu serijas: "Coda" (visuomenine politine literatura), "Claritas" (humanitariniai mokslai), "Scripta" (vadoveliai aukštosioms mokykloms), "Beletrina" (grožine literatura) bei mokslo kritikos žurnalq. Peraugusi leidyklos ribas, "Beletrina" šiandien organizuoja jvairiausius kulturinius renginius, poezijos festivalius, sutelkdama jdomiausius rašytojus, vertejus, kritikus, muzikus bei dailininkus.
Puse dvieju
Jau ilgq laikq nešneku. Viskas šliuožia per mane
Ne tam, kad manyje sužadintu kakiq nors reakcijq
Ar paliktu pedsakq. Mano kalba yra mano, kaip baltiniai,
Kuriuos vakaro šviesoj tu kabini balkone.
Marškiniai, kurie kadais mane glaude prie savęs,
Kojiniu pora, ju reželis vis dar pastebimas
Ant mano kulkšniu, yra tuščias.
Mano nesami žingsniai negyvu klešniu plevenime.
Jau ilgq laikq nešneku, ir kartu
Su kalba nuo manęs pasitrauke ir meile.
Tavo ranku vardas. Kq tik slydo per tavo
Kaktos ir šešeliu švytejimq, pataise krintančias plauku sruogas,
Paeme iš lupu skalbiniu segtukq, darkart mane prisege.
Kabu priešais save kaip nebuvimas.
Tu esi debesis. Jo degantys kraštai
Tyliai slydineja per audinj.
Pirana katedra
Ptujus-Pragerskas-Liubliana
Nelaukti atšalimai. Alpiu viršuniu grandine tolumoj
Ir haliucinogeninis menulis, visq dienq kabantis vakaruose,
Gali ji jausti, Spaudžia tarsi vieniša moneta kišeneje.
Kasininke pastumia ji tau pro stiklini langeli
Kartu su bilietu i traukini Ptujus-Pragerskas-Liubliana.
Skyle tau sako tiktai viena - kažkur buvo suklysta.
Kažkur turi buti grižimo i metus,
Savęs ištrynimo iš nueito kelio,
Krypties korekcijos, naujos pradžios galimybe,
O tu, paliktas monotoniškam geležinkelio begiu liudesiui, atgręžtas atgal,
Tik tyli, žvelgdamas i kq tik apleistq vietq ir laikq,
Atremi galvq i lango drebejimq. Užsimerki.
Vidury kaktos tau išjuodinta žyme,
Kuriq eigulys greitu kirvio smugiu
Paliko irežtq kreivame qžuolo kamiene,
Sniego lopais ir puvančiais lapais ateina medkirčiai.
Suspausti i savo kunu mazgus,
Su nepakeliamu vainiklapiu troškimu,
Kuris ju Iupas paverčia suskerdejusiomis ir deginančiomis.
Ateina, kai medžiai yra nuogi ir miega,
O žieve nenujaučia ju motoriniu pjuklu troškulio.
Amputacija atliekama apledejusioj tyloj.
[…]
Ir ore pasigirsta tylus milžino kritimas.
Kai šaknys pabus,
las dar išblukins traktoriu ratu atspaudai,
O juoda kamieno žyme pomišky primins,
Kq jos saugojo tam, kad per ji prisiliestu prie dangaus.
Ptujus- Pragerskas-Liubliana.
Tik tas, kas vaikšto tarp kelmu, žino, kq reiškia tremtis.
Visur nelaukti atšalimai.
Grandiniu atspaudai ant sukrautu rqstu. Akinantis spindesys.
Iš slovenu kalbos verte AURA KRIŠČIUNAITE
